Anika Deikovaitė

Anika Deikovaitė

Antrasis darbų viešinimas.

I.

,,...o, kai mirsiu, nutūpsiu spalvotu drugeliu ant tavo lango, ar ant gelotnpūkės pienės žiedo laukuose, kuriuose nuoga gulėsi...”
Odą glamonėjo svetimos rankos, suragėję piršto galiukai nejausmingai glostė man plaukus. Norėčiau, kad būtų taip, kaip anksčiau - miela ir malonu. Tačiau tarsi tarpupirščiais, kreivu smėlio laikrodžiu subėgo paskutinės smiltelės trapaus skaistumo ir spėju sumanyti, kad meilė visgi turi galiojimo laiką.

II.

Ar meilė turi skonį?

Lūpomis srūvantis medus ir pienas,

Krauju suvilgyta vata,

Cukrinis laimės avinėlis,

Viešpaties šventinto vyno taurė.

Per daug saldu, todėl niekaip negaliu atsilaikyti.

Tačiau vistiek mūšio lauką palieku pralaimėjusi -

Tu sudrumstei mano tylą, išliejai devynis prakaitus,

Kad tik galėtum mane prisijaukinti,

O prisijaukinęs metei veidu į žemę.