Urtė Kaminskaitė

Pasaka

Įsipilam vakar užplikytos arbatėlės

Sėdėdami butely, kur mus apnakvino.

Duoda mums ir nuo praeitos savaitės stovinčių bandelių.

Jos supelijusios, bet nemandagu nepa'schmecken'inti.

Pelėsio poros dalijasi po mūsų kūnus.

Pradedam įgauti mirstančiojo formą.

Esam įsipareigoją pagyventi bent iki ateivių pasireiškimo,

Tad neišduodami šio pažado

Padėkojam už bandeles.

Stojame, mat pakvietė virtuvėn.

Ogi ten kiaulės galvą šeiminyks vos išlaiko,

Prašo palaikyt.

Prašo paremti į sieną

Ir prašo paremti tą kiaulių biznį.

Atsisakom, mes esam žmonės su morale,

Neprasidedam su kiaulžudžiais.

Tačiau vistiek pasidžaugiam sėkme,

Net paskolinam idėjų tolimesniam biznio plėtojimui.

Aišku, pravesta paskaita netikra,

Kaip jau ir minėjau – su kiaulžudžiais neprasidedam.

Vargšos kiaulės bent rojui dabar gėrį skleidžia.

Aišku, kai kurioms su Dievu ir neteko būt supažindintoms...

Susipratom, kad viskas šiek tiek keista.

Galiausiai suvedėm galus –

Mus apnakvindino kiaulžudys.

Štai kas būna, kai tarpininkauji su naktinio turgaus dvasiomis.

Nenusakytoms pasekmėms išvengti,

Čia ir dabar sugalvojom sukurti teatrą –

Toks intensyvus, kad net žiūrovas pats mus išprašė iš buto.

Nuskilo, ne?

Bėgom atgal į tėvynę,

Policijon, tiksliau,

Kad pateikt pareiškimą apie sutiktą kiaulžudį.

Tokiais atvejais iš naujo pergalvoji savo vertybes...

Skiriu mokytojui Vytautui Toleikiui

Gailestis

saltas vonios vanduo

prisotintas turtingu aromatu.

jis aplieja mano kuna ir

ir...

„ir“ nebera.

as pasibaigiau.

tasai vanduo - tai tik dekompozicijos metu

is manojo kuno issiskyres skystis.

bet argi tai nesijaucia gerai?

as dabar atleistas nuo visu vargu, skausmu...

as taip juk to norejau.

tai kodel gi as verkiu?

(autorės prašymu eilėraštis spausdinamas tik lotyniškais rašmenimis)

Brangus vynas

peiliais raizaus smegenis.

vaikas agoniskai uzrekia:

- ai! skauda...

o – kodel? -

- nes man patinka! -

atsakau.

tai ka gi man daryt?;

vidinis vaikas verkia.

nebe pirmas vakaras sitaip.

tai ka gi man daryt?;

pagailsta,

taciau as pati esu silpna.

saukiuos pagalbos is isores.

priimti neiseina.

isduotas vaikas vel verkia.

tai ka gi man daryt?;

galutinis pagalbos skambutis –

krastutiniskumas.

saltas peilis maloniai priglunda prie ikaitusios odos.

pamatau begant raudona vyna.

o dieve, toki brangu vyna ispyliau!

tai KA gi man daryt?.

(autorės prašymu eilėraštis spausdinamas tik lotyniškais rašmenimis)