ELLA

Netiesa...

Ne ne, tu neteisus,

Aš neįklimpsiu, nebijok .

Ne ne, tu neteisus,

Tai nieko nereiškia.

Tai tik momentai,

Milisekundės džiaugsmo,

Galiu gyventi ir be jų,

Na žinoma.

Taip taip, tik nepamiršk,

Kad tu apgaudinėji pats save,

Taip taip, tik nepamiršk,

Kad tik kartą metuose gali ateit žiema.

Taip taip… nereiškia nieko,

Tauški nesąmones, na žinoma

Tikrai.

Atleisk, kad naktį myliu aš labiau

Nei tave kadanors pamilt galėčiau.

Ne, neatleisk geriau,

Man gailesčio nereikia, tik tieski ranką ir padėk, prašau nustokim bėgti nuo savęs.

Taip taip, tai tik kvaila milisekundė.

Taip taip nieko nereiškiantis debilizmas.

Taip taip be jo galiu gyventi.

Taip taip aš nemeluoju.

Niekad….

Ne…

Ne ne…

Aš neįklimpsiu nebijok,

Bet jei matai aliuziją bent mažą matricos,

Bėk pats, kol neįklampinau tavęs .

Tai šlykštūs spąstai,

Bėk…

Kol dar žiema nepagrobė tavęs…

Ne ne…. Tu neteisus.

Krištolas

Suraski proskyną miško glūdumoj.

Ir sek mane.

Krištolo lietuj sudegti verta,

Tau ir man.

Jausti skausmą begalinį…

Tikrą.

Kentėti ir kenkti kitiems.

Žudyti nekaltuosius savo žvilgsniais,

Dalintis kristalais ir brangakmeniais,

Iš metaforų kilusiais.

Iš dangaus nukrito snaigė,

Sugriebiau ją rankomis

Ir dovanojau tau,

Deja nespėjai ja pasigrožėti,

Ją surijo mano delno šiluma.

Karuselė

Kai per balas nužliugsėjo mergaitė,

Jos guminius batus buvo galima girdėti visame pušyne.

Jie cypsejo ir klykė kaip skerdžiamas paršelis…

Kiek grubu, bet įprasta sociopato mintims.

Žaidimų aikštelėje nebuvo nė gyvos dvasios,

Karalystė priklausė tik jai.

Ah…. Ta nuostabi vienatvė ir viešpatavimo jausmas užvaldė ją… išvarė iš proto.

Ji suposi ant supynių, atrodo, visą amžinybę,

Kol aplink griuvo pasaulis ir degė jos gimti namai.

Pykosi ir indus į sienas mėtė jos gimdyviai.

Karuselės - kitas pasaulis.

Irgi sukasi, irgi pilnos malonumų.

——

Dūmai pasiekė ir žaidimų aikštelę,

Bet jai ne motais,

Karalystė liks nepaliesta realybės.

——

Gal ir troško ji nuo dūmų,

Gal užduso.

Galbūt ne namai degė,

O jos plaučiai iš vidaus,

Nuo kasdienės smalos.

Galbūt ne maža mergaitė ji,

Gal net neegzistuoja žaidimų aikštelė,

Gal tai tik haliucinacijos sukeltos šviesos tunelio gale.

O gal tai tik kvaila istorija, poeto nevykusio.