Patricija Norkutė

Patricija Norkutė

Sveiki! Esu Patricija. Kuriu nuo šeštos klasės. Jau ketvirtus metus iš eilės tampu poezijos konkurso laureate. 2021 metais laimėjau pirmą vietą ir gavau sertifikatą. Esu du kartus laimėjusi 1–vietą, vieną kartą 2 ir 3– vietą. Dabar man 15 metų. Mėgstu rašyti ir prozą. Skaitau daug knygų. Dabar esu perskaičiusi apie 1000 knygų. Turiu svajonę tapti žurnaliste!

Krūptelėjimas

Išblyškę veidai žiūrintys į dangų.

Vis pasirodantys saulės spinduliai...

Kur aš ?

Pasiklydau akimirkoj...

Rankose laikau rugiagėles,

O vėjo gūsiai sugrąžina mane atgal,

Aš čia.

Pražydusio mėnulio širdyje...

***

Pravirko pasiklydęs vėjas.

Tylos dvasia,

Pradingo keistam sapne.

Mano atmerktos akys,

Stebi svaiginantį miražą...

Vis nerimsta melodingi balsai,

Girdžiu gilius atodūsius.

Aš pagavau švytinčią iliuziją,

O ji gęsta mano delne.

Apkabinu tave,

Dabar paskęsime mano svajonėse.

Tuštumoj taip trūksta,

Paslaptingų žodžių,

Ten savęs išgirsti negaliu...

Ar tai pamiršai?

Ar pamiršai?

Jeigu taip.

Ji tave vis tiek suras ir visa tai primins.

TYLA,

Atbundanti po vakaro skraiste.

Ir mano balti sparnai,

Mirkstantys lietaus bučiniuose.

Viskas taip trapu, bet tikra,

O vieniši sapnai,

Nebijo pavirsti į žydinčią ašarų muziką...

Kvepiantis rytas

Ramybės rūke paskendę medžiai,

Užmerktos, užkerėtos,

Ryto akys.

Pasimetęs tavo balsas,

Nuaidi išsiblaškiusioj tyloj...

Aš atpažįstu,

Tą pamirštą ryto lengvumą,

Kvepiantį dangaus mėlynumu.

Suradusi mėnulio prisiminimus,

Matau jį pradingstant,

Už miglotų ryto sparnų...