Dovydas Baltrimavičius
POEZIJAII-ASIS RINKINYS
Dovydas Baltrimavičius
Antrasis darbų viešinimas.
///
kūryba tai baimės išraiška
baimės nueiti veltui ir neparodyti savo potencialo kitiems
tau pačiam juk nereikia savos kūrybos
visus kūrybinius išteklius nešiojiesi su savimi kasdieną visur ir visada
kai kūrinys išslysta iš tavo drebančių rankų išvydus jį kvėpuojant
jis tampa tau svetimu
savarankišku
tau nebepriklausančia gyvybės forma
kaip ir bet kieno kito kūrinys
o tau lieka tik atsakomybė
ir nenuilstantis galvos skausmas
ar šis organizmas yra tas, kuris turėtų tave reprezentuoti
sakysi gal “kuo daugiau, tuo geriau”?
ar tikrai…?
kūrinys turi privilegiją itin gretai ir lengvai įgyti šlamšto statusą
t a i k o d ė l k ū r i?
nes jauti ir matai tai, apie ką nekalba kiti
o ar jie valingai tai nutyli?
o galbūt ir jie kaip ir tu taip pat bijo?
///
Liūdni Fabijoniškių takeliai ištirpusią žiemą
O antai tu ir toliau traukiodamas antakius prie nosies
spardai šalikelės akmenėlius
Tragiškas akmenis spardančiojo likimas
Lengva Sizifui yra amžinai kankintis beprasmybėje,
kai kančia jam atstoja prasmę
O kaip gyventi tam, kuris paniekinęs
ir kančią?
– akmenėlius spardyt.
Kavinėje su kostiumuotu draugu prie kavos puodelio,
darbe su gėjumi kolega prie vandens aparato,
miegamajame po balta antklode ties galais, kur pajuodę
ir namuos prie savo rašomojo stalo.
Prūkšt, brūkšt
Du akmenėliai į abi puses
Ir vienas eilėraštis tau į akį
///
Weeping and praying for the last time onto the Greatest God’s grave
I can feel the smell of the godless wind
Which blows me throw His mind
When he’s contemplating ‘bout themselves
Who can tell me now
Where is the truth
Who was behind your back
O Lord
How can I tell myself
When I'm about to start to
Falling apart
I'm a fearless coward,
When sitting here
While quietly talking and praying to you, my god
The famous mother under the cross
Who was crying for her son
Now is on the cross
Like the hope who was born from her
Now is dead with that mother
In my mind and slowly dying in the heart
I'm begging you, don’t leave me, God
Please, go and sleep in my sweetest dream
My dearest God
It is time for you
To give me
your
crown