Dovydas Baltrimavičius

POEZIJAII-ASIS RINKINYS

Antitezė Informacija

1/24/2022

Dovydas Baltrimavičius


Antrasis darbų viešinimas.


///

kūryba tai baimės išraiška

baimės nueiti veltui ir neparodyti savo potencialo kitiems

tau pačiam juk nereikia savos kūrybos

visus kūrybinius išteklius nešiojiesi su savimi kasdieną visur ir visada

kai kūrinys išslysta iš tavo drebančių rankų išvydus jį kvėpuojant

jis tampa tau svetimu

savarankišku

tau nebepriklausančia gyvybės forma

kaip ir bet kieno kito kūrinys

o tau lieka tik atsakomybė

ir nenuilstantis galvos skausmas

ar šis organizmas yra tas, kuris turėtų tave reprezentuoti

sakysi gal “kuo daugiau, tuo geriau”?

ar tikrai…?

kūrinys turi privilegiją itin gretai ir lengvai įgyti šlamšto statusą

t a i k o d ė l k ū r i?

nes jauti ir matai tai, apie ką nekalba kiti

o ar jie valingai tai nutyli?

o galbūt ir jie kaip ir tu taip pat bijo?

///

Liūdni Fabijoniškių takeliai ištirpusią žiemą

O antai tu ir toliau traukiodamas antakius prie nosies

spardai šalikelės akmenėlius

Tragiškas akmenis spardančiojo likimas

Lengva Sizifui yra amžinai kankintis beprasmybėje,

kai kančia jam atstoja prasmę

O kaip gyventi tam, kuris paniekinęs

ir kančią?

– akmenėlius spardyt.

Kavinėje su kostiumuotu draugu prie kavos puodelio,

darbe su gėjumi kolega prie vandens aparato,

miegamajame po balta antklode ties galais, kur pajuodę

ir namuos prie savo rašomojo stalo.

Prūkšt, brūkšt

Du akmenėliai į abi puses

Ir vienas eilėraštis tau į akį

///

Weeping and praying for the last time onto the Greatest God’s grave

I can feel the smell of the godless wind

Which blows me throw His mind

When he’s contemplating ‘bout themselves

Who can tell me now

Where is the truth

Who was behind your back

O Lord

How can I tell myself

When I'm about to start to

Falling apart

I'm a fearless coward,

When sitting here

While quietly talking and praying to you, my god

The famous mother under the cross

Who was crying for her son

Now is on the cross

Like the hope who was born from her

Now is dead with that mother

In my mind and slowly dying in the heart

I'm begging you, don’t leave me, God

Please, go and sleep in my sweetest dream

My dearest God

It is time for you

To give me

your

crown